|
|
|
|
литовский словарь / sprigtelėti | |
sprìgtelėti (sprìgtelėja, sprìgtelėjo) — щёлкнуть/щёлкать;
sprìgtelėti į̃ kãktą — дать щелчок в лоб
/en/
fillip, flick
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | sprigteliu | sprigtelėjau | sprigtelėdavau | sprigtelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | sprigteli | sprigtelėjai | sprigtelėdavai | sprigtelėsi |
|---|
| 3p.sg. | sprigteli | sprigtelėjo | sprigtelėdavo | sprigtelės |
|---|
| 1p.pl. | sprigtelime, sprigtelim | sprigtelėjome, sprigtelėjom | sprigtelėdavom, sprigtelėdavome | sprigtelėsim, sprigtelėsime |
|---|
| 2p.pl. | sprigtelite, sprigtelit | sprigtelėjot, sprigtelėjote | sprigtelėdavot, sprigtelėdavote | sprigtelėsite, sprigtelėsit |
|---|
| 3p.pl. | sprigteli | sprigtelėjo | sprigtelėdavo | sprigtelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | sprigtelėčiau | sprigtelėtume, sprigtelėtumėme, sprigtelėtumėm |
|---|
| 2p. | sprigtelėtumei, sprigtelėtum | sprigtelėtumėt, sprigtelėtumėte |
|---|
| 3p. | sprigtelėtų | sprigtelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | sprigtelėkime, sprigtelėkim |
|---|
| 2p. | sprigtelėki, sprigtelėk | sprigtelėkit, sprigtelėkite |
|---|
| 3p. | tesprigteli, tesprigtelie | tesprigtelie, tesprigteli |
|---|
|
