|
|
|
|
литовский словарь / žioplinėti | |
žioplinė́ti (žioplinė́ja, žioplinė́jo) din., šnek. ходить, разинув рот; ротозейничать šnek.
/en/
be going/walking slowly and agape/openmouthed arba with one's mouth open
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | žioplinėju | žioplinėjau | žioplinėdavau | žioplinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | žioplinėji | žioplinėjai | žioplinėdavai | žioplinėsi |
|---|
| 3p.sg. | žioplinėja | žioplinėjo | žioplinėdavo | žioplinės |
|---|
| 1p.pl. | žioplinėjam, žioplinėjame | žioplinėjom, žioplinėjome | žioplinėdavom, žioplinėdavome | žioplinėsim, žioplinėsime |
|---|
| 2p.pl. | žioplinėjate, žioplinėjat | žioplinėjot, žioplinėjote | žioplinėdavote, žioplinėdavot | žioplinėsit, žioplinėsite |
|---|
| 3p.pl. | žioplinėja | žioplinėjo | žioplinėdavo | žioplinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | žioplinėčiau | žioplinėtumėm, žioplinėtume, žioplinėtumėme |
|---|
| 2p. | žioplinėtum, žioplinėtumei | žioplinėtumėt, žioplinėtumėte |
|---|
| 3p. | žioplinėtų | žioplinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | žioplinėkim, žioplinėkime |
|---|
| 2p. | žioplinėki, žioplinėk | žioplinėkite, žioplinėkit |
|---|
| 3p. | težioplinėjie, težioplinėja | težioplinėjie, težioplinėja |
|---|
|
