/ru/
наглотаться; нажраться; нажираться
/en/
menk. 1. gorge oneself (with); 2. (prisigerti) get soused
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | prisiryju, prisiriju | prisirijau | prisirydavau | prisirysiu |
| 2p.sg. | prisiryji, prisiriji | prisirijai | prisirydavai | prisirysi |
| 3p.sg. | prisiryja, prisirija | prisirijo | prisirydavo | prisiris |
| 1p.pl. | prisirijam, prisiryjam, prisiryjame, prisirijame | prisirijome, prisirijom | prisirydavome | prisirysime |
| 2p.pl. | prisiryjate, prisirijate | prisirijot, prisirijote | prisirydavote | prisirysite |
| 3p.pl. | prisiryja, prisirija | prisirijo | prisirydavo | prisiris |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisiryčiau | prisirytume, prisirytumėme |
| 2p. | prisirytum, prisirytumei | prisirytumėte |
| 3p. | prisirytų | prisirytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | prisirykim, prisirykime | |
| 2p. | prisiryki, prisiryk | prisirykite, prisirykit |
| 3p. | teprisirijie, teprisiryjie, teprisiryja, teprisirija | teprisirija, teprisirijie, teprisiryjie, teprisiryja |