/ru/
нападать; набрасываться
/de/
überfallen* vt; angreifen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | užpuolu | užpuoliau | užpuldavau | užpulsiu |
| 2p.sg. | užpuoli | užpuolei | užpuldavai | užpulsi |
| 3p.sg. | užpuola | užpuolė | užpuldavo | užpuls |
| 1p.pl. | užpuolam, užpuolame | užpuolėm, užpuolėme | užpuldavome, užpuldavom | užpulsim, užpulsime |
| 2p.pl. | užpuolat, užpuolate | užpuolėte, užpuolėt | užpuldavot, užpuldavote | užpulsit, užpulsite |
| 3p.pl. | užpuola | užpuolė | užpuldavo | užpuls |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užpulčiau | užpultumėme, užpultumėm, užpultume |
| 2p. | užpultumei, užpultum | užpultumėte, užpultumėt |
| 3p. | užpultų | užpultų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | užpulkime, užpulkim | |
| 2p. | užpulki, užpulk | užpulkite, užpulkit |
| 3p. | teužpuolie, teužpuola | teužpuolie, teužpuola |