|
|
|
|
литовский словарь / išbliauti | |
išbliáuti (išbliáuna, išblióvė)
1. проблеять/блеять;
2. šnek. прореветь/реветь šnek., проплакать/плакать;
3. šnek. выболтать/выбалтывать šnek.:
4. šnek. (išplerinti skylę) расширить/расширять
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išbliaunu | išblioviau | išbliaudavau | išbliausiu |
|---|
| 2p.sg. | išbliauni | išbliovei | išbliaudavai | išbliausi |
|---|
| 3p.sg. | išbliauna | išbliovė | išbliaudavo | išbliaus |
|---|
| 1p.pl. | išbliaunam, išbliauname | išbliovėm, išbliovėme | išbliaudavome, išbliaudavom | išbliausime, išbliausim |
|---|
| 2p.pl. | išbliaunate, išbliaunat | išbliovėte, išbliovėt | išbliaudavote, išbliaudavot | išbliausit, išbliausite |
|---|
| 3p.pl. | išbliauna | išbliovė | išbliaudavo | išbliaus |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išbliaučiau | išbliautumėm, išbliautume, išbliautumėme |
|---|
| 2p. | išbliautumei, išbliautum | išbliautumėt, išbliautumėte |
|---|
| 3p. | išbliautų | išbliautų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išbliaukim, išbliaukime |
|---|
| 2p. | išbliauk, išbliauki | išbliaukit, išbliaukite |
|---|
| 3p. | teišbliauna, teišbliaunie | teišbliaunie, teišbliauna |
|---|
|
