|
|
|
|
литовский словарь / išprotėti | | išprotė́ti (išprotė́ja, išprotė́jo) помещаться, сойти/сходить с ума, свихнуться šnek., обезуметь
/en/ go mad, go crazy; go off one's head ; ar jūs išprotėjote? are you out of your senses?
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išprotėju | išprotėjau | išprotėdavau | išprotėsiu |
---|
2p.sg. | išprotėji | išprotėjai | išprotėdavai | išprotėsi |
---|
3p.sg. | išprotėja | išprotėjo | išprotėdavo | išprotės |
---|
1p.pl. | išprotėjame, išprotėjam | išprotėjome, išprotėjom | išprotėdavom, išprotėdavome | išprotėsim, išprotėsime |
---|
2p.pl. | išprotėjat, išprotėjate | išprotėjot, išprotėjote | išprotėdavote, išprotėdavot | išprotėsite, išprotėsit |
---|
3p.pl. | išprotėja | išprotėjo | išprotėdavo | išprotės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išprotėčiau | išprotėtumėm, išprotėtume, išprotėtumėme |
---|
2p. | išprotėtum, išprotėtumei | išprotėtumėte, išprotėtumėt |
---|
3p. | išprotėtų | išprotėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išprotėkim, išprotėkime |
---|
2p. | išprotėk, išprotėki | išprotėkit, išprotėkite |
---|
3p. | teišprotėjie, teišprotėja | teišprotėjie, teišprotėja |
---|
|