/ru/
трещать; потрескивать
/en/
1. crackle; (apie ledą) crack; 2. prk. (važiuoti, kalbėti) rattle
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | trešku | treškėjau | treškėdavau | treškėsiu |
2p.sg. | treški | treškėjai | treškėdavai | treškėsi |
3p.sg. | treška | treškėjo | treškėdavo | treškės |
1p.pl. | treškame, treškam | treškėjom, treškėjome | treškėdavom, treškėdavome | treškėsime, treškėsim |
2p.pl. | treškate, treškat | treškėjote, treškėjot | treškėdavote, treškėdavot | treškėsit, treškėsite |
3p.pl. | treška | treškėjo | treškėdavo | treškės |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | treškėčiau | treškėtume, treškėtumėm, treškėtumėme |
2p. | treškėtumei, treškėtum | treškėtumėte, treškėtumėt |
3p. | treškėtų | treškėtų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | treškėkim, treškėkime | |
2p. | treškėk, treškėki | treškėkite, treškėkit |
3p. | tetreškie, tetreška | tetreškie, tetreška |