|
|
|
|
литовский словарь / išlykyti | | išlỹkyti (išlỹkija, išlỹkijo) оставить/оставлять на другое время; сберечь/сберегать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išlykiju | išlykijau | išlykydavau | išlykysiu |
---|
2p.sg. | išlykiji | išlykijai | išlykydavai | išlykysi |
---|
3p.sg. | išlykija | išlykijo | išlykydavo | išlykys |
---|
1p.pl. | išlykijame, išlykijam | išlykijom, išlykijome | išlykydavome, išlykydavom | išlykysim, išlykysime |
---|
2p.pl. | išlykijat, išlykijate | išlykijote, išlykijot | išlykydavot, išlykydavote | išlykysit, išlykysite |
---|
3p.pl. | išlykija | išlykijo | išlykydavo | išlykys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išlykyčiau | išlykytume, išlykytumėm, išlykytumėme |
---|
2p. | išlykytum, išlykytumei | išlykytumėte, išlykytumėt |
---|
3p. | išlykytų | išlykytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išlykykim, išlykykime |
---|
2p. | išlykyk, išlykyki | išlykykite, išlykykit |
---|
3p. | teišlykija, teišlykijie | teišlykijie, teišlykija |
---|
|