|
|
|
|
литовский словарь / gaudinėti | | gaudinė́ti (gaudinė́ja, gaudinė́jo) džn. лавливать, ловить
/ru/ ловить; поймать; схватить
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | gaudinėju | gaudinėjau | gaudinėdavau | gaudinėsiu |
---|
2p.sg. | gaudinėji | gaudinėjai | gaudinėdavai | gaudinėsi |
---|
3p.sg. | gaudinėja | gaudinėjo | gaudinėdavo | gaudinės |
---|
1p.pl. | gaudinėjame, gaudinėjam | gaudinėjom, gaudinėjome | gaudinėdavom, gaudinėdavome | gaudinėsim, gaudinėsime |
---|
2p.pl. | gaudinėjate, gaudinėjat | gaudinėjot, gaudinėjote | gaudinėdavote, gaudinėdavot | gaudinėsit, gaudinėsite |
---|
3p.pl. | gaudinėja | gaudinėjo | gaudinėdavo | gaudinės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | gaudinėčiau | gaudinėtumėme, gaudinėtume, gaudinėtumėm |
---|
2p. | gaudinėtumei, gaudinėtum | gaudinėtumėt, gaudinėtumėte |
---|
3p. | gaudinėtų | gaudinėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | gaudinėkim, gaudinėkime |
---|
2p. | gaudinėk, gaudinėki | gaudinėkit, gaudinėkite |
---|
3p. | tegaudinėja, tegaudinėjie | tegaudinėjie, tegaudinėja |
---|
|