|
|
|
|
литовский словарь / išsituokti | | išsituõkti (išsituõkia, išsìtuokė) — развестись/ разводиться;
/en/ divorce, be divorced; su žmona (vyru) divorce one's wife (husband)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išsituokiu | išsituokiau | išsituokdavau | išsituoksiu |
---|
2p.sg. | išsituoki | išsituokei | išsituokdavai | išsituoksi |
---|
3p.sg. | išsituokia | išsituokė | išsituokdavo | išsituoks |
---|
1p.pl. | išsituokiame, išsituokiam | išsituokėm, išsituokėme | išsituokdavome | išsituoksime |
---|
2p.pl. | išsituokiate | išsituokėt, išsituokėte | išsituokdavote | išsituoksite |
---|
3p.pl. | išsituokia | išsituokė | išsituokdavo | išsituoks |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išsituokčiau | išsituoktumėme, išsituoktume |
---|
2p. | išsituoktum, išsituoktumei | išsituoktumėte |
---|
3p. | išsituoktų | išsituoktų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išsituokim, išsituokime |
---|
2p. | išsituoki, išsituok | išsituokite, išsituokit |
---|
3p. | teišsituokia, teišsituokie | teišsituokie, teišsituokia |
---|
|