|
|
|
|
литовский словарь / išbraukyti | | išbraukýti (išbraũko, išbraũkė) džn. вычёркивать/вычеркнуть, зачёркивать/зачеркнуть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išbraukau | išbraukiau | išbraukydavau | išbraukysiu |
---|
2p.sg. | išbraukai | išbraukei | išbraukydavai | išbraukysi |
---|
3p.sg. | išbrauko | išbraukė | išbraukydavo | išbraukys |
---|
1p.pl. | išbraukom, išbraukome | išbraukėme, išbraukėm | išbraukydavome, išbraukydavom | išbraukysim, išbraukysime |
---|
2p.pl. | išbraukote, išbraukot | išbraukėt, išbraukėte | išbraukydavot, išbraukydavote | išbraukysite, išbraukysit |
---|
3p.pl. | išbrauko | išbraukė | išbraukydavo | išbraukys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išbraukyčiau | išbraukytume, išbraukytumėm, išbraukytumėme |
---|
2p. | išbraukytum, išbraukytumei | išbraukytumėt, išbraukytumėte |
---|
3p. | išbraukytų | išbraukytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išbraukykime, išbraukykim |
---|
2p. | išbraukyk, išbraukyki | išbraukykite, išbraukykit |
---|
3p. | teišbraukai, teišbrauko | teišbrauko, teišbraukai |
---|
|