|
литовский словарь / prikarti | |
prikárti (prìkaria, prikórė) навесить [навешать] / навешивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prikariu, prikarau, prikąru | prikarau, prikoriau | prikardavau | prikarsiu |
|---|
| 2p.sg. | prikąri, prikari, prikarai | prikorei, prikarai | prikardavai | prikarsi |
|---|
| 3p.sg. | prikaria, prikąra, prikaro | prikaro, prikorė | prikardavo | prikars |
|---|
| 1p.pl. | prikąrame, prikarom, prikąram, prikarome, prikariame, prikariam | prikorėme, prikarom, prikorėm, prikarome | prikardavome, prikardavom | prikarsime, prikarsim |
|---|
| 2p.pl. | prikąrate, prikariat, prikarot, prikąrat, prikarote, prikariate | prikarote, prikorėt, prikorėte, prikarot | prikardavote, prikardavot | prikarsit, prikarsite |
|---|
| 3p.pl. | prikaro, prikaria, prikąra | prikorė, prikaro | prikardavo | prikars |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prikarčiau | prikartumėme, prikartumėm, prikartume |
|---|
| 2p. | prikartum, prikartumei | prikartumėte, prikartumėt |
|---|
| 3p. | prikartų | prikartų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prikarkim, prikarkime |
|---|
| 2p. | prikark, prikarki | prikarkite, prikarkit |
|---|
| 3p. | teprikarai, teprikąra, teprikąrie, teprikaro, teprikaria, teprikarie | teprikarie, teprikaria, teprikarai, teprikąra, teprikąrie, teprikaro |
|---|
|
