/ru/
наглеть
/en/
become impudent/insolent
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įžūlėju | įžūlėjau | įžūlėdavau | įžūlėsiu |
| 2p.sg. | įžūlėji | įžūlėjai | įžūlėdavai | įžūlėsi |
| 3p.sg. | įžūlėja | įžūlėjo | įžūlėdavo | įžūlės |
| 1p.pl. | įžūlėjame, įžūlėjam | įžūlėjom, įžūlėjome | įžūlėdavome, įžūlėdavom | įžūlėsim, įžūlėsime |
| 2p.pl. | įžūlėjate, įžūlėjat | įžūlėjote, įžūlėjot | įžūlėdavot, įžūlėdavote | įžūlėsite, įžūlėsit |
| 3p.pl. | įžūlėja | įžūlėjo | įžūlėdavo | įžūlės |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžūlėčiau | įžūlėtumėme, įžūlėtumėm, įžūlėtume |
| 2p. | įžūlėtum, įžūlėtumei | įžūlėtumėt, įžūlėtumėte |
| 3p. | įžūlėtų | įžūlėtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įžūlėkime, įžūlėkim | |
| 2p. | įžūlėki, įžūlėk | įžūlėkite, įžūlėkit |
| 3p. | teįžūlėjie, teįžūlėja | teįžūlėja, teįžūlėjie |