/ru/
запугать; запугивать; устрашать; напугать
/en/
1. intimidate, cow; 2. make (smth, smb) get in/into by frightening
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | įbaidau | įbaidžiau | įbaidydavau | įbaidysiu |
2p.sg. | įbaidai | įbaidei | įbaidydavai | įbaidysi |
3p.sg. | įbaido | įbaidė | įbaidydavo | įbaidys |
1p.pl. | įbaidom, įbaidome | įbaidėme, įbaidėm | įbaidydavom, įbaidydavome | įbaidysime, įbaidysim |
2p.pl. | įbaidot, įbaidote | įbaidėt, įbaidėte | įbaidydavote, įbaidydavot | įbaidysit, įbaidysite |
3p.pl. | įbaido | įbaidė | įbaidydavo | įbaidys |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įbaidyčiau | įbaidytume, įbaidytumėm, įbaidytumėme |
2p. | įbaidytum, įbaidytumei | įbaidytumėt, įbaidytumėte |
3p. | įbaidytų | įbaidytų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | įbaidykim, įbaidykime | |
2p. | įbaidyk, įbaidyki | įbaidykite, įbaidykit |
3p. | teįbaidai, teįbaido | teįbaidai, teįbaido |