/ru/
информировать
/en/
inform
/de/
informieren vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | informuoju | informavau | informuodavau | informuosiu |
2p.sg. | informuoji | informavai | informuodavai | informuosi |
3p.sg. | informuoja | informavo | informuodavo | informuos |
1p.pl. | informuojam, informuojame | informavome, informavom | informuodavom, informuodavome | informuosime, informuosim |
2p.pl. | informuojat, informuojate | informavot, informavote | informuodavote, informuodavot | informuosit, informuosite |
3p.pl. | informuoja | informavo | informuodavo | informuos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | informuočiau | informuotume, informuotumėm, informuotumėme |
2p. | informuotumei, informuotum | informuotumėt, informuotumėte |
3p. | informuotų | informuotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | informuokim, informuokime | |
2p. | informuoki, informuok | informuokit, informuokite |
3p. | teinformuoja, teinformuojie | teinformuojie, teinformuoja |