|
|
|
|
литовский словарь / apibrėkšti | | apibrė́kšti (apibrė́kšta, apibrė́ško) beasm. 1. рассвести/ рассветать; jaũ apibrė́ško — уже рассвело; 2. стемнеть/темнеть
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | apibrėkštu | apibrėškau | apibrėkšdavau | apibrėkšiu |
---|
2p.sg. | apibrėkšti | apibrėškai | apibrėkšdavai | apibrėkši |
---|
3p.sg. | apibrėkšta | apibrėško | apibrėkšdavo | apibrėkš |
---|
1p.pl. | apibrėkštam, apibrėkštame | apibrėškome, apibrėškom | apibrėkšdavome, apibrėkšdavom | apibrėkšime, apibrėkšim |
---|
2p.pl. | apibrėkštat, apibrėkštate | apibrėškote, apibrėškot | apibrėkšdavote, apibrėkšdavot | apibrėkšit, apibrėkšite |
---|
3p.pl. | apibrėkšta | apibrėško | apibrėkšdavo | apibrėkš |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | apibrėkščiau | apibrėkštumėme, apibrėkštume, apibrėkštumėm |
---|
2p. | apibrėkštumei, apibrėkštum | apibrėkštumėt, apibrėkštumėte |
---|
3p. | apibrėkštų | apibrėkštų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | apibrėkškim, apibrėkškime |
---|
2p. | apibrėkšk, apibrėkški | apibrėkškit, apibrėkškite |
---|
3p. | teapibrėkšta, teapibrėkštie | teapibrėkštie, teapibrėkšta |
---|
|