/en/
instruct
/de/
unterweisen* vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | instruktuoju | instruktavau | instruktuodavau | instruktuosiu |
| 2p.sg. | instruktuoji | instruktavai | instruktuodavai | instruktuosi |
| 3p.sg. | instruktuoja | instruktavo | instruktuodavo | instruktuos |
| 1p.pl. | instruktuojam, instruktuojame | instruktavome, instruktavom | instruktuodavom, instruktuodavome | instruktuosime, instruktuosim |
| 2p.pl. | instruktuojat, instruktuojate | instruktavote, instruktavot | instruktuodavot, instruktuodavote | instruktuosit, instruktuosite |
| 3p.pl. | instruktuoja | instruktavo | instruktuodavo | instruktuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | instruktuočiau | instruktuotume, instruktuotumėme, instruktuotumėm |
| 2p. | instruktuotumei, instruktuotum | instruktuotumėt, instruktuotumėte |
| 3p. | instruktuotų | instruktuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | instruktuokim, instruktuokime | |
| 2p. | instruktuoki, instruktuok | instruktuokit, instruktuokite |
| 3p. | teinstruktuoja, teinstruktuojie | teinstruktuoja, teinstruktuojie |