/ru/
взбудоражить, взволновать
/en/
excite, agitate; cause a storm, make stormy
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įaudrinu | įaudrinau | įaudrindavau | įaudrinsiu |
| 2p.sg. | įaudrini | įaudrinai | įaudrindavai | įaudrinsi |
| 3p.sg. | įaudrina | įaudrino | įaudrindavo | įaudrins |
| 1p.pl. | įaudrinam, įaudriname | įaudrinome, įaudrinom | įaudrindavom, įaudrindavome | įaudrinsime, įaudrinsim |
| 2p.pl. | įaudrinate, įaudrinat | įaudrinot, įaudrinote | įaudrindavote, įaudrindavot | įaudrinsit, įaudrinsite |
| 3p.pl. | įaudrina | įaudrino | įaudrindavo | įaudrins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įaudrinčiau | įaudrintumėme, įaudrintume, įaudrintumėm |
| 2p. | įaudrintumei, įaudrintum | įaudrintumėt, įaudrintumėte |
| 3p. | įaudrintų | įaudrintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įaudrinkim, įaudrinkime | |
| 2p. | įaudrinki, įaudrink | įaudrinkit, įaudrinkite |
| 3p. | teįaudrinie, teįaudrina | teįaudrinie, teįaudrina |