|
|
|
|
литовский словарь / triaukšėti | |
triaukšė́ti (triáukši, triaukšė́jo) хрупать šnek., грызть (с треском)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | | | triaukšėdavau | triaukšėsiu |
|---|
| 2p.sg. | | | triaukšėdavai | triaukšėsi |
|---|
| 3p.sg. | | | triaukšėdavo | triaukšės |
|---|
| 1p.pl. | | | triaukšėdavom, triaukšėdavome | triaukšėsim, triaukšėsime |
|---|
| 2p.pl. | | | triaukšėdavote, triaukšėdavot | triaukšėsit, triaukšėsite |
|---|
| 3p.pl. | | | triaukšėdavo | triaukšės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | triaukšėčiau | triaukšėtumėme, triaukšėtume, triaukšėtumėm |
|---|
| 2p. | triaukšėtumei, triaukšėtum | triaukšėtumėt, triaukšėtumėte |
|---|
| 3p. | triaukšėtų | triaukšėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | triaukšėkim, triaukšėkime |
|---|
| 2p. | triaukšėki, triaukšėk | triaukšėkit, triaukšėkite |
|---|
| 3p. | | |
|---|
|
