/ru/
добраться
/en/
(nuvykti) get (to); reach
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | nusigaunu | nusigavau | nusigaudavau | nusigausiu |
| 2p.sg. | nusigauni | nusigavai | nusigaudavai | nusigausi |
| 3p.sg. | nusigauna | nusigavo | nusigaudavo | nusigaus |
| 1p.pl. | nusigaunam, nusigauname | nusigavome, nusigavom | nusigaudavome | nusigausime |
| 2p.pl. | nusigaunate | nusigavote, nusigavot | nusigaudavote | nusigausite |
| 3p.pl. | nusigauna | nusigavo | nusigaudavo | nusigaus |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusigaučiau | nusigautume, nusigautumėme |
| 2p. | nusigautum, nusigautumei | nusigautumėte |
| 3p. | nusigautų | nusigautų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | nusigaukime, nusigaukim | |
| 2p. | nusigauki, nusigauk | nusigaukit, nusigaukite |
| 3p. | tenusigaunie, tenusigauna | tenusigaunie, tenusigauna |