/ru/
складываться
/en/
: taip susiklosčius aplinkybėms under such circumstances;žr. t. p. susidėti 2
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susiklostau | susiklosčiau | susiklostydavau | susiklostysiu |
| 2p.sg. | susiklostai | susiklostei | susiklostydavai | susiklostysi |
| 3p.sg. | susiklosto | susiklostė | susiklostydavo | susiklostys |
| 1p.pl. | susiklostome, susiklostom | susiklostėme, susiklostėm | susiklostydavome | susiklostysime |
| 2p.pl. | susiklostote | susiklostėte, susiklostėt | susiklostydavote | susiklostysite |
| 3p.pl. | susiklosto | susiklostė | susiklostydavo | susiklostys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiklostyčiau | susiklostytumėme, susiklostytume |
| 2p. | susiklostytumei, susiklostytum | susiklostytumėte |
| 3p. | susiklostytų | susiklostytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susiklostykim, susiklostykime | |
| 2p. | susiklostyki, susiklostyk | susiklostykite, susiklostykit |
| 3p. | tesusiklostai, tesusiklosto | tesusiklostai, tesusiklosto |