|
|
|
|
литовский словарь / išdūlyti | | išdū̃lyti (išdū̃lija, išdū̃lijo) (bites) выкурить/выкуривать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išdūliju | išdūlijau | išdūlydavau | išdūlysiu |
---|
2p.sg. | išdūliji | išdūlijai | išdūlydavai | išdūlysi |
---|
3p.sg. | išdūlija | išdūlijo | išdūlydavo | išdūlys |
---|
1p.pl. | išdūlijam, išdūlijame | išdūlijom, išdūlijome | išdūlydavom, išdūlydavome | išdūlysime, išdūlysim |
---|
2p.pl. | išdūlijate, išdūlijat | išdūlijote, išdūlijot | išdūlydavot, išdūlydavote | išdūlysit, išdūlysite |
---|
3p.pl. | išdūlija | išdūlijo | išdūlydavo | išdūlys |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išdūlyčiau | išdūlytumėm, išdūlytume, išdūlytumėme |
---|
2p. | išdūlytum, išdūlytumei | išdūlytumėt, išdūlytumėte |
---|
3p. | išdūlytų | išdūlytų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išdūlykime, išdūlykim |
---|
2p. | išdūlyki, išdūlyk | išdūlykite, išdūlykit |
---|
3p. | teišdūlija, teišdūlijie | teišdūlijie, teišdūlija |
---|
|