|
|
|
|
литовский словарь / sugėlėti | | sugėlė́ti (sugėlė́ja, sugėlė́jo) — опресниться/опресняться
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | sugėlėju | sugėlėjau | sugėlėdavau | sugėlėsiu |
---|
2p.sg. | sugėlėji | sugėlėjai | sugėlėdavai | sugėlėsi |
---|
3p.sg. | sugėlėja | sugėlėjo | sugėlėdavo | sugėlės |
---|
1p.pl. | sugėlėjame, sugėlėjam | sugėlėjome, sugėlėjom | sugėlėdavome, sugėlėdavom | sugėlėsime, sugėlėsim |
---|
2p.pl. | sugėlėjat, sugėlėjate | sugėlėjot, sugėlėjote | sugėlėdavot, sugėlėdavote | sugėlėsite, sugėlėsit |
---|
3p.pl. | sugėlėja | sugėlėjo | sugėlėdavo | sugėlės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | sugėlėčiau | sugėlėtumėme, sugėlėtumėm, sugėlėtume |
---|
2p. | sugėlėtumei, sugėlėtum | sugėlėtumėt, sugėlėtumėte |
---|
3p. | sugėlėtų | sugėlėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | sugėlėkime, sugėlėkim |
---|
2p. | sugėlėki, sugėlėk | sugėlėkit, sugėlėkite |
---|
3p. | tesugėlėja, tesugėlėjie | tesugėlėjie, tesugėlėja |
---|
|