/ru/
заржаветь; (про)ржаветь
/en/
get/become rusty/rusted.
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įrūdiju | įrūdijau | įrūdydavau | įrūdysiu |
| 2p.sg. | įrūdiji | įrūdijai | įrūdydavai | įrūdysi |
| 3p.sg. | įrūdija | įrūdijo | įrūdydavo | įrūdys |
| 1p.pl. | įrūdijame, įrūdijam | įrūdijome, įrūdijom | įrūdydavome, įrūdydavom | įrūdysim, įrūdysime |
| 2p.pl. | įrūdijat, įrūdijate | įrūdijot, įrūdijote | įrūdydavote, įrūdydavot | įrūdysit, įrūdysite |
| 3p.pl. | įrūdija | įrūdijo | įrūdydavo | įrūdys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įrūdyčiau | įrūdytumėme, įrūdytume, įrūdytumėm |
| 2p. | įrūdytum, įrūdytumei | įrūdytumėt, įrūdytumėte |
| 3p. | įrūdytų | įrūdytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įrūdykim, įrūdykime | |
| 2p. | įrūdyki, įrūdyk | įrūdykite, įrūdykit |
| 3p. | teįrūdijie, teįrūdija | teįrūdijie, teįrūdija |