/ru/
упрямиться, упираться, противиться
/en/
jib; stubbornly refuse; be stubborn/obstinate
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | spyriojuosi, spyriojuos | spyriojaus, spyriojausi | spyriodavaus, spyriodavausi | spyriosiuos, spyriosiuosi |
2p.sg. | spyriojies, spyriojiesi | spyriojaisi, spyriojais | spyriodavaisi, spyriodavais | spyriosies, spyriosiesi |
3p.sg. | spyriojas, spyriojasi | spyriojosi, spyriojos | spyriodavosi, spyriodavos | spyriosis |
1p.pl. | spyriojamės | spyriojomės | spyriodavomės | spyriosimės |
2p.pl. | spyriojatės | spyriojotės | spyriodavotės | spyriositės |
3p.pl. | spyriojas, spyriojasi | spyriojos, spyriojosi | spyriodavos, spyriodavosi | spyriosis |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | spyriočiaus, spyriočiausi | spyriotumės, spyriotumėmės |
2p. | spyriotumeisi, spyriotumeis | spyriotumėtės |
3p. | spyriotųsi, spyriotųs | spyriotųsi, spyriotųs |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | spyriokimės | |
2p. | spyriokis | spyriokitės |
3p. | tesispyriojie, tesispyrioja | tesispyrioja, tesispyriojie |