/ru/
подражать; передразнивать
/en/
1. (sekti kuo) imitate (smb); 2. (tyčiotis) mimic
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | mėgdžioju | mėgdžiojau | mėgdžiodavau | mėgdžiosiu |
| 2p.sg. | mėgdžioji | mėgdžiojai | mėgdžiodavai | mėgdžiosi |
| 3p.sg. | mėgdžioja | mėgdžiojo | mėgdžiodavo | mėgdžios |
| 1p.pl. | mėgdžiojam, mėgdžiojame | mėgdžiojom, mėgdžiojome | mėgdžiodavome, mėgdžiodavom | mėgdžiosime, mėgdžiosim |
| 2p.pl. | mėgdžiojate, mėgdžiojat | mėgdžiojote, mėgdžiojot | mėgdžiodavot, mėgdžiodavote | mėgdžiosit, mėgdžiosite |
| 3p.pl. | mėgdžioja | mėgdžiojo | mėgdžiodavo | mėgdžios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mėgdžiočiau | mėgdžiotume, mėgdžiotumėm, mėgdžiotumėme |
| 2p. | mėgdžiotumei, mėgdžiotum | mėgdžiotumėte, mėgdžiotumėt |
| 3p. | mėgdžiotų | mėgdžiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | mėgdžiokim, mėgdžiokime | |
| 2p. | mėgdžioki, mėgdžiok | mėgdžiokit, mėgdžiokite |
| 3p. | temėgdžiojie, temėgdžioja | temėgdžiojie, temėgdžioja |