|
|
|
|
литовский словарь / paūžėti | |
paū́žėti (paū́žėja, paū́žėjo) упасть/падать [свалиться/ сваливаться] с шумом;
sniẽgas paū́žėjo nuõ kálno — снег свалился с горы
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | paūžėju | paūžėjau | paūžėdavau | paūžėsiu |
|---|
| 2p.sg. | paūžėji | paūžėjai | paūžėdavai | paūžėsi |
|---|
| 3p.sg. | paūžėja | paūžėjo | paūžėdavo | paūžės |
|---|
| 1p.pl. | paūžėjame, paūžėjam | paūžėjome, paūžėjom | paūžėdavome, paūžėdavom | paūžėsim, paūžėsime |
|---|
| 2p.pl. | paūžėjate, paūžėjat | paūžėjot, paūžėjote | paūžėdavot, paūžėdavote | paūžėsite, paūžėsit |
|---|
| 3p.pl. | paūžėja | paūžėjo | paūžėdavo | paūžės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | paūžėčiau | paūžėtumėme, paūžėtume, paūžėtumėm |
|---|
| 2p. | paūžėtum, paūžėtumei | paūžėtumėte, paūžėtumėt |
|---|
| 3p. | paūžėtų | paūžėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | paūžėkime, paūžėkim |
|---|
| 2p. | paūžėk, paūžėki | paūžėkit, paūžėkite |
|---|
| 3p. | tepaūžėjie, tepaūžėja | tepaūžėja, tepaūžėjie |
|---|
|
