/ru/
арестовывать
/en/
arrest, put under arrest, take into custody
/de/
verhaften vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | areštuoju | areštavau | areštuodavau | areštuosiu |
| 2p.sg. | areštuoji | areštavai | areštuodavai | areštuosi |
| 3p.sg. | areštuoja | areštavo | areštuodavo | areštuos |
| 1p.pl. | areštuojame, areštuojam | areštavome, areštavom | areštuodavome, areštuodavom | areštuosim, areštuosime |
| 2p.pl. | areštuojat, areštuojate | areštavote, areštavot | areštuodavot, areštuodavote | areštuosite, areštuosit |
| 3p.pl. | areštuoja | areštavo | areštuodavo | areštuos |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | areštuočiau | areštuotumėm, areštuotume, areštuotumėme |
| 2p. | areštuotum, areštuotumei | areštuotumėte, areštuotumėt |
| 3p. | areštuotų | areštuotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | areštuokime, areštuokim | |
| 2p. | areštuok, areštuoki | areštuokit, areštuokite |
| 3p. | teareštuojie, teareštuoja | teareštuojie, teareštuoja |