|
|
|
|
литовский словарь / pliektis | | plíektis (plíekiasi, plíekėsi) 1. биться; plíektis sù príešais — биться с врагами; 2. бичевать себя
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pliekiuosi, pliekiuos | pliekiausi, pliekiaus | pliekdavaus, pliekdavausi | plieksiuosi, plieksiuos |
---|
2p.sg. | pliekiesi, pliekies | pliekeisi, pliekeis | pliekdavaisi, pliekdavais | plieksies, plieksiesi |
---|
3p.sg. | pliekiasi, pliekias | pliekės, pliekėsi | pliekdavos, pliekdavosi | plieksis |
---|
1p.pl. | pliekiamės | pliekėmės | pliekdavomės | plieksimės |
---|
2p.pl. | pliekiatės | pliekėtės | pliekdavotės | plieksitės |
---|
3p.pl. | pliekiasi, pliekias | pliekėsi, pliekės | pliekdavosi, pliekdavos | plieksis |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pliekčiaus, pliekčiausi | pliektumėmės, pliektumės |
---|
2p. | pliektumeisi, pliektumeis | pliektumėtės |
---|
3p. | pliektųsi, pliektųs | pliektųsi, pliektųs |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pliekimės |
---|
2p. | pliekis | pliekitės |
---|
3p. | tesipliekia, tesipliekie | tesipliekia, tesipliekie |
---|
|