|
|
|
|
литовский словарь / apibrūžinti | |
apibrū́žinti (apibrū́žina, apibrū́žino)
1. обтереть/ обтирать;
2. (dilde) опилить/опиливать (напильником)
/en/
rub (off); grind (off); (metalą) file (off)
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | apibrūžinu | apibrūžinau | apibrūžindavau | apibrūžinsiu |
|---|
| 2p.sg. | apibrūžini | apibrūžinai | apibrūžindavai | apibrūžinsi |
|---|
| 3p.sg. | apibrūžina | apibrūžino | apibrūžindavo | apibrūžins |
|---|
| 1p.pl. | apibrūžinam, apibrūžiname | apibrūžinom, apibrūžinome | apibrūžindavome, apibrūžindavom | apibrūžinsime, apibrūžinsim |
|---|
| 2p.pl. | apibrūžinate, apibrūžinat | apibrūžinot, apibrūžinote | apibrūžindavot, apibrūžindavote | apibrūžinsit, apibrūžinsite |
|---|
| 3p.pl. | apibrūžina | apibrūžino | apibrūžindavo | apibrūžins |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | apibrūžinčiau | apibrūžintume, apibrūžintumėm, apibrūžintumėme |
|---|
| 2p. | apibrūžintumei, apibrūžintum | apibrūžintumėt, apibrūžintumėte |
|---|
| 3p. | apibrūžintų | apibrūžintų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | apibrūžinkim, apibrūžinkime |
|---|
| 2p. | apibrūžinki, apibrūžink | apibrūžinkit, apibrūžinkite |
|---|
| 3p. | teapibrūžinie, teapibrūžina | teapibrūžinie, teapibrūžina |
|---|
|
