|
|
|
|
литовский словарь / surimtėti | |
surimtė́ti (surimtė́ja, surimtė́jo) стать/становиться серьёзным [солидным]; остепениться/остепеняться
/en/
steady/sober down ; become/get earnest ; jis surimtėjo ir vedė he sobered down and married
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | surimtėju | surimtėjau | surimtėdavau | surimtėsiu |
|---|
| 2p.sg. | surimtėji | surimtėjai | surimtėdavai | surimtėsi |
|---|
| 3p.sg. | surimtėja | surimtėjo | surimtėdavo | surimtės |
|---|
| 1p.pl. | surimtėjame, surimtėjam | surimtėjom, surimtėjome | surimtėdavome, surimtėdavom | surimtėsime, surimtėsim |
|---|
| 2p.pl. | surimtėjat, surimtėjate | surimtėjote, surimtėjot | surimtėdavote, surimtėdavot | surimtėsit, surimtėsite |
|---|
| 3p.pl. | surimtėja | surimtėjo | surimtėdavo | surimtės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | surimtėčiau | surimtėtumėme, surimtėtume, surimtėtumėm |
|---|
| 2p. | surimtėtum, surimtėtumei | surimtėtumėte, surimtėtumėt |
|---|
| 3p. | surimtėtų | surimtėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | surimtėkim, surimtėkime |
|---|
| 2p. | surimtėki, surimtėk | surimtėkite, surimtėkit |
|---|
| 3p. | tesurimtėjie, tesurimtėja | tesurimtėja, tesurimtėjie |
|---|
|
