|
|
|
|
литовский словарь / išsikalbinėti | |
išsikalbinė́ti (išsikalbinė́ja, išsikalbinė́jo) džn. отговариваться
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | išsikalbinėju | išsikalbinėjau | išsikalbinėdavau | išsikalbinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | išsikalbinėji | išsikalbinėjai | išsikalbinėdavai | išsikalbinėsi |
|---|
| 3p.sg. | išsikalbinėja | išsikalbinėjo | išsikalbinėdavo | išsikalbinės |
|---|
| 1p.pl. | išsikalbinėjam, išsikalbinėjame | išsikalbinėjom, išsikalbinėjome | išsikalbinėdavome | išsikalbinėsime |
|---|
| 2p.pl. | išsikalbinėjate | išsikalbinėjote, išsikalbinėjot | išsikalbinėdavote | išsikalbinėsite |
|---|
| 3p.pl. | išsikalbinėja | išsikalbinėjo | išsikalbinėdavo | išsikalbinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | išsikalbinėčiau | išsikalbinėtume, išsikalbinėtumėme |
|---|
| 2p. | išsikalbinėtum, išsikalbinėtumei | išsikalbinėtumėte |
|---|
| 3p. | išsikalbinėtų | išsikalbinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | išsikalbinėkim, išsikalbinėkime |
|---|
| 2p. | išsikalbinėki, išsikalbinėk | išsikalbinėkit, išsikalbinėkite |
|---|
| 3p. | teišsikalbinėja, teišsikalbinėjie | teišsikalbinėjie, teišsikalbinėja |
|---|
|
