/ru/
вламываться; ворваться
/en/
break in
/de/
einbrechen* vi (h, s)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsilaužiu | įsilaužiau | įsilauždavau | įsilaušiu |
| 2p.sg. | įsilauži | įsilaužei | įsilauždavai | įsilauši |
| 3p.sg. | įsilaužia | įsilaužė | įsilauždavo | įsilauš |
| 1p.pl. | įsilaužiame, įsilaužiam | įsilaužėm, įsilaužėme | įsilauždavome | įsilaušime |
| 2p.pl. | įsilaužiate | įsilaužėt, įsilaužėte | įsilauždavote | įsilaušite |
| 3p.pl. | įsilaužia | įsilaužė | įsilauždavo | įsilauš |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsilaužčiau | įsilaužtume, įsilaužtumėme |
| 2p. | įsilaužtum, įsilaužtumei | įsilaužtumėte |
| 3p. | įsilaužtų | įsilaužtų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsilaužkime, įsilaužkim | |
| 2p. | įsilaužk, įsilaužki | įsilaužkit, įsilaužkite |
| 3p. | teįsilaužie, teįsilaužia | teįsilaužie, teįsilaužia |