|
|
|
|
литовский словарь / šūkčioti | | šū́kčioti (šū́kčioja, šū́kčiojo) — покрикивать, окликать
/ru/ покрикивать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | šūkčioju | šūkčiojau | šūkčiodavau | šūkčiosiu |
---|
2p.sg. | šūkčioji | šūkčiojai | šūkčiodavai | šūkčiosi |
---|
3p.sg. | šūkčioja | šūkčiojo | šūkčiodavo | šūkčios |
---|
1p.pl. | šūkčiojame, šūkčiojam | šūkčiojome, šūkčiojom | šūkčiodavome, šūkčiodavom | šūkčiosim, šūkčiosime |
---|
2p.pl. | šūkčiojat, šūkčiojate | šūkčiojot, šūkčiojote | šūkčiodavote, šūkčiodavot | šūkčiosite, šūkčiosit |
---|
3p.pl. | šūkčioja | šūkčiojo | šūkčiodavo | šūkčios |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | šūkčiočiau | šūkčiotume, šūkčiotumėm, šūkčiotumėme |
---|
2p. | šūkčiotum, šūkčiotumei | šūkčiotumėte, šūkčiotumėt |
---|
3p. | šūkčiotų | šūkčiotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | šūkčiokime, šūkčiokim |
---|
2p. | šūkčioki, šūkčiok | šūkčiokit, šūkčiokite |
---|
3p. | tešūkčioja, tešūkčiojie | tešūkčioja, tešūkčiojie |
---|
|