|
|
|
|
литовский словарь / pagynėti | | pagynė́ti (pagỹni, pagynė́jo) 1. (truputį paginti) погнать/гнать; 2. tarm. žr. pabaigti;
/en/ (truputį) drive (a little)
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | pagynėju | pagynėjau | pagynėdavau | pagynėsiu |
---|
2p.sg. | pagynėji | pagynėjai | pagynėdavai | pagynėsi |
---|
3p.sg. | pagynėja | pagynėjo | pagynėdavo | pagynės |
---|
1p.pl. | pagynėjame, pagynėjam | pagynėjome, pagynėjom | pagynėdavome, pagynėdavom | pagynėsim, pagynėsime |
---|
2p.pl. | pagynėjat, pagynėjate | pagynėjot, pagynėjote | pagynėdavot, pagynėdavote | pagynėsite, pagynėsit |
---|
3p.pl. | pagynėja | pagynėjo | pagynėdavo | pagynės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | pagynėčiau | pagynėtume, pagynėtumėme, pagynėtumėm |
---|
2p. | pagynėtum, pagynėtumei | pagynėtumėt, pagynėtumėte |
---|
3p. | pagynėtų | pagynėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | pagynėkime, pagynėkim |
---|
2p. | pagynėk, pagynėki | pagynėkit, pagynėkite |
---|
3p. | tepagynėja, tepagynėjie | tepagynėjie, tepagynėja |
---|
|