|
|
|
|
литовский словарь / įsinorėti | |
įsinorė́ti (įsinóri, įsinorė́jo) захотеть/хотеть, пожелать/желать;
į. válgyti — захотеть есть
/en/
want (+ to inf); like (+ to inf); fancy; į. arbatos want tea; get tea-thirsty; jis įsinorėjo ją pamatyti he wants to see her very much; į. miego want to sleep, feel sleepy
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | įsinoriu | įsinorėjau | įsinorėdavau | įsinorėsiu |
|---|
| 2p.sg. | įsinori | įsinorėjai | įsinorėdavai | įsinorėsi |
|---|
| 3p.sg. | įsinori | įsinorėjo | įsinorėdavo | įsinorės |
|---|
| 1p.pl. | įsinorim, įsinorime | įsinorėjome, įsinorėjom | įsinorėdavome | įsinorėsime |
|---|
| 2p.pl. | įsinorite | įsinorėjot, įsinorėjote | įsinorėdavote | įsinorėsite |
|---|
| 3p.pl. | įsinori | įsinorėjo | įsinorėdavo | įsinorės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | įsinorėčiau | įsinorėtume, įsinorėtumėme |
|---|
| 2p. | įsinorėtum, įsinorėtumei | įsinorėtumėte |
|---|
| 3p. | įsinorėtų | įsinorėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | įsinorėkime, įsinorėkim |
|---|
| 2p. | įsinorėk, įsinorėki | įsinorėkit, įsinorėkite |
|---|
| 3p. | teįsinorie, teįsinori | teįsinorie, teįsinori |
|---|
|
