|
|
|
|
литовский словарь / suvelėti | |
suvelė́ti (suvelė́ja, suvelė́jo) šnek.
1. (suduoti kam) ударить/ударять (кого);
2. (sumušti) избить/ избивать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | suvelėju | suvelėjau | suvelėdavau | suvelėsiu |
|---|
| 2p.sg. | suvelėji | suvelėjai | suvelėdavai | suvelėsi |
|---|
| 3p.sg. | suvelėja | suvelėjo | suvelėdavo | suvelės |
|---|
| 1p.pl. | suvelėjam, suvelėjame | suvelėjom, suvelėjome | suvelėdavome, suvelėdavom | suvelėsim, suvelėsime |
|---|
| 2p.pl. | suvelėjate, suvelėjat | suvelėjote, suvelėjot | suvelėdavot, suvelėdavote | suvelėsite, suvelėsit |
|---|
| 3p.pl. | suvelėja | suvelėjo | suvelėdavo | suvelės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | suvelėčiau | suvelėtumėme, suvelėtumėm, suvelėtume |
|---|
| 2p. | suvelėtumei, suvelėtum | suvelėtumėt, suvelėtumėte |
|---|
| 3p. | suvelėtų | suvelėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | suvelėkime, suvelėkim |
|---|
| 2p. | suvelėki, suvelėk | suvelėkite, suvelėkit |
|---|
| 3p. | tesuvelėjie, tesuvelėja | tesuvelėja, tesuvelėjie |
|---|
|
