/ru/
объединяться; соединяться; совпадать
/en/
1. unite (with); 2. (susilieti) amalgamate, merge; be amalgamated
/de/
sich vereinigen
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | susivieniju | susivienijau | susivienydavau | susivienysiu |
| 2p.sg. | susivieniji | susivienijai | susivienydavai | susivienysi |
| 3p.sg. | susivienija | susivienijo | susivienydavo | susivienys |
| 1p.pl. | susivienijame, susivienijam | susivienijom, susivienijome | susivienydavome | susivienysime |
| 2p.pl. | susivienijate | susivienijot, susivienijote | susivienydavote | susivienysite |
| 3p.pl. | susivienija | susivienijo | susivienydavo | susivienys |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susivienyčiau | susivienytumėme, susivienytume |
| 2p. | susivienytumei, susivienytum | susivienytumėte |
| 3p. | susivienytų | susivienytų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | susivienykime, susivienykim | |
| 2p. | susivienyk, susivienyki | susivienykit, susivienykite |
| 3p. | tesusivienija, tesusivienijie | tesusivienija, tesusivienijie |