/ru/
втискиваться, проталкиваться
/en/
squeeze (oneself) in(to); force one's way (into), push/elbow/shoulder one's way (into); į. į salę force one's way into the hall
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsigrūdu | įsigrūdau | įsigrūsdavau | įsigrūsiu |
| 2p.sg. | įsigrūdi | įsigrūdai | įsigrūsdavai | įsigrūsi |
| 3p.sg. | įsigrūda | įsigrūdo | įsigrūsdavo | įsigrūs |
| 1p.pl. | įsigrūdame, įsigrūdam | įsigrūdome, įsigrūdom | įsigrūsdavome | įsigrūsime |
| 2p.pl. | įsigrūdate | įsigrūdote, įsigrūdot | įsigrūsdavote | įsigrūsite |
| 3p.pl. | įsigrūda | įsigrūdo | įsigrūsdavo | įsigrūs |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigrūsčiau | įsigrūstume, įsigrūstumėme |
| 2p. | įsigrūstumei, įsigrūstum | įsigrūstumėte |
| 3p. | įsigrūstų | įsigrūstų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsigrūskime, įsigrūskim | |
| 2p. | įsigrūsk, įsigrūski | įsigrūskit, įsigrūskite |
| 3p. | teįsigrūdie, teįsigrūda | teįsigrūda, teįsigrūdie |