|
|
|
|
литовский словарь / išbijoti | | išbijóti (išbìjo, išbijójo) пробыть/быть в страхе
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | išbijau | išbijojau | išbijodavau | išbijosiu |
---|
2p.sg. | išbijai | išbijojai | išbijodavai | išbijosi |
---|
3p.sg. | išbijo | išbijojo | išbijodavo | išbijos |
---|
1p.pl. | išbijome, išbijom | išbijojome, išbijojom | išbijodavome, išbijodavom | išbijosime, išbijosim |
---|
2p.pl. | išbijot, išbijote | išbijojote, išbijojot | išbijodavot, išbijodavote | išbijosite, išbijosit |
---|
3p.pl. | išbijo | išbijojo | išbijodavo | išbijos |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | išbijočiau | išbijotumėme, išbijotumėm, išbijotume |
---|
2p. | išbijotum, išbijotumei | išbijotumėte, išbijotumėt |
---|
3p. | išbijotų | išbijotų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | išbijokime, išbijokim |
---|
2p. | išbijok, išbijoki | išbijokit, išbijokite |
---|
3p. | teišbijo, teišbijai | teišbijo, teišbijai |
---|
|