|
|
|
|
литовский словарь / kairėti | | kairė́ti (kairė́ja, kairė́jo) polit. — леветь;
/en/ polit. become more radical
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | kairėju | kairėjau | kairėdavau | kairėsiu |
---|
2p.sg. | kairėji | kairėjai | kairėdavai | kairėsi |
---|
3p.sg. | kairėja | kairėjo | kairėdavo | kairės |
---|
1p.pl. | kairėjame, kairėjam | kairėjome, kairėjom | kairėdavome, kairėdavom | kairėsim, kairėsime |
---|
2p.pl. | kairėjate, kairėjat | kairėjot, kairėjote | kairėdavot, kairėdavote | kairėsit, kairėsite |
---|
3p.pl. | kairėja | kairėjo | kairėdavo | kairės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | kairėčiau | kairėtume, kairėtumėm, kairėtumėme |
---|
2p. | kairėtum, kairėtumei | kairėtumėte, kairėtumėt |
---|
3p. | kairėtų | kairėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | kairėkim, kairėkime |
---|
2p. | kairėki, kairėk | kairėkit, kairėkite |
---|
3p. | tekairėja, tekairėjie | tekairėjie, tekairėja |
---|
|