/en/
stabilize
/de/
stabilisieren vt
склонение/спряжение слова
глаголindicative. | ||||
---|---|---|---|---|
present | past | past frequentative | future | |
1p.sg. | stabilizuoju | stabilizavau | stabilizuodavau | stabilizuosiu |
2p.sg. | stabilizuoji | stabilizavai | stabilizuodavai | stabilizuosi |
3p.sg. | stabilizuoja | stabilizavo | stabilizuodavo | stabilizuos |
1p.pl. | stabilizuojam, stabilizuojame | stabilizavom, stabilizavome | stabilizuodavom, stabilizuodavome | stabilizuosim, stabilizuosime |
2p.pl. | stabilizuojate, stabilizuojat | stabilizavot, stabilizavote | stabilizuodavote, stabilizuodavot | stabilizuosite, stabilizuosit |
3p.pl. | stabilizuoja | stabilizavo | stabilizuodavo | stabilizuos |
subjunctive. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | stabilizuočiau | stabilizuotumėme, stabilizuotumėm, stabilizuotume |
2p. | stabilizuotumei, stabilizuotum | stabilizuotumėte, stabilizuotumėt |
3p. | stabilizuotų | stabilizuotų |
imperative. | ||
---|---|---|
sg. | pl. | |
1p. | stabilizuokime, stabilizuokim | |
2p. | stabilizuok, stabilizuoki | stabilizuokit, stabilizuokite |
3p. | testabilizuoja, testabilizuojie | testabilizuoja, testabilizuojie |