/ru/
втоптать; втаптывать отгадать; отгадывать
/en/
(mįslę) guess/solve (a riddle) 1. (įtrypti, įmindžioti) trample down (in); į. ką nors į purvą trample smth down in the mud; 2. be able to pedal
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įminiu, įmenu, įminu, įmintu | įmyniau, įminiau, įmitau | įmindavau, įmisdavau | įmisiu, įminsiu |
| 2p.sg. | įmini, įminti, įmeni | įminei, įmynei, įmitai | įmisdavai, įmindavai | įmisi, įminsi |
| 3p.sg. | įmena, įmini, įmina, įminta | įminė, įmito, įmynė | įmindavo, įmisdavo | įmis, įmins |
| 1p.pl. | įminime, įmename, įminim, įmenam, įmintame, įminam, įminame, įmintam | įminėme, įmitom, įminėm, įmynėme, įmitome, įmynėm | įmindavom, įmisdavome, įmisdavom, įmindavome | įmisime, įmisim, įminsim, įminsime |
| 2p.pl. | įminate, įminat, įminite, įmenate, įmintat, įmintate, įminit, įmenat | įmynėte, įmitote, įmitot, įminėt, įminėte, įmynėt | įmisdavote, įmindavot, įmindavote, įmisdavot | įmisit, įminsit, įminsite, įmisite |
| 3p.pl. | įmini, įmina, įminta, įmena | įmynė, įminė, įmito | įmindavo, įmisdavo | įmis, įmins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įmisčiau, įminčiau | įmistumėm, įmistume, įmistumėme, įmintumėme, įmintume, įmintumėm |
| 2p. | įmistum, įmintumei, įmistumei, įmintum | įmintumėt, įmistumėte, įmistumėt, įmintumėte |
| 3p. | įmintų, įmistų | įmistų, įmintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įminkim, įminkime, įmiskim, įmiskime | |
| 2p. | įmisk, įmiski, įmink, įminki | įminkite, įminkit, įmiskite, įmiskit |
| 3p. | teįmintie, teįmenie, teįmina, teįmini, teįminta, teįminie, teįmena | teįminie, teįmena, teįmintie, teįmenie, teįminta, teįmina, teįmini |