/ru/
помечать, обозначать, маркировать
/en/
mark (out), designate
/de/
kennzeichnen (kenn- zeichnete, gekennzeichnet) vt
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | paženklinu | paženklinau | paženklindavau | paženklinsiu |
| 2p.sg. | paženklini | paženklinai | paženklindavai | paženklinsi |
| 3p.sg. | paženklina | paženklino | paženklindavo | paženklins |
| 1p.pl. | paženkliname, paženklinam | paženklinom, paženklinome | paženklindavome, paženklindavom | paženklinsime, paženklinsim |
| 2p.pl. | paženklinate, paženklinat | paženklinote, paženklinot | paženklindavot, paženklindavote | paženklinsite, paženklinsit |
| 3p.pl. | paženklina | paženklino | paženklindavo | paženklins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paženklinčiau | paženklintumėm, paženklintumėme, paženklintume |
| 2p. | paženklintum, paženklintumei | paženklintumėt, paženklintumėte |
| 3p. | paženklintų | paženklintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | paženklinkime, paženklinkim | |
| 2p. | paženklinki, paženklink | paženklinkite, paženklinkit |
| 3p. | tepaženklinie, tepaženklina | tepaženklina, tepaženklinie |