|
|
|
|
литовский словарь / banalėti | |
banalė́ti (banalė́ja, banalė́jo) становиться банальным;
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | banalėju | banalėjau | banalėdavau | banalėsiu |
|---|
| 2p.sg. | banalėji | banalėjai | banalėdavai | banalėsi |
|---|
| 3p.sg. | banalėja | banalėjo | banalėdavo | banalės |
|---|
| 1p.pl. | banalėjame, banalėjam | banalėjom, banalėjome | banalėdavome, banalėdavom | banalėsime, banalėsim |
|---|
| 2p.pl. | banalėjat, banalėjate | banalėjot, banalėjote | banalėdavote, banalėdavot | banalėsit, banalėsite |
|---|
| 3p.pl. | banalėja | banalėjo | banalėdavo | banalės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | banalėčiau | banalėtumėm, banalėtumėme, banalėtume |
|---|
| 2p. | banalėtum, banalėtumei | banalėtumėte, banalėtumėt |
|---|
| 3p. | banalėtų | banalėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | banalėkim, banalėkime |
|---|
| 2p. | banalėki, banalėk | banalėkite, banalėkit |
|---|
| 3p. | tebanalėjie, tebanalėja | tebanalėjie, tebanalėja |
|---|
|
