/ru/
напутывать
/en/
1. žr. painioti; 2. prk. šnek. get (smth) all wrong; make a mess/hash (of smth); (pridaryti klaidų) make mistakes
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | pripainioju | pripainiojau | pripainiodavau | pripainiosiu |
| 2p.sg. | pripainioji | pripainiojai | pripainiodavai | pripainiosi |
| 3p.sg. | pripainioja | pripainiojo | pripainiodavo | pripainios |
| 1p.pl. | pripainiojam, pripainiojame | pripainiojome, pripainiojom | pripainiodavome, pripainiodavom | pripainiosim, pripainiosime |
| 2p.pl. | pripainiojate, pripainiojat | pripainiojot, pripainiojote | pripainiodavot, pripainiodavote | pripainiosit, pripainiosite |
| 3p.pl. | pripainioja | pripainiojo | pripainiodavo | pripainios |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pripainiočiau | pripainiotume, pripainiotumėme, pripainiotumėm |
| 2p. | pripainiotum, pripainiotumei | pripainiotumėt, pripainiotumėte |
| 3p. | pripainiotų | pripainiotų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | pripainiokim, pripainiokime | |
| 2p. | pripainiok, pripainioki | pripainiokit, pripainiokite |
| 3p. | tepripainiojie, tepripainioja | tepripainioja, tepripainiojie |