/ru/
взгромоздиться; вваливаться
/en/
1. (į viršų) clamber up, scramble up; 2. (į kambarį) drag oneself (in, into)
склонение/спряжение слова
глагол| indicative. | ||||
|---|---|---|---|---|
| present | past | past frequentative | future | |
| 1p.sg. | įsirioglinu | įsirioglinau | įsirioglindavau | įsirioglinsiu |
| 2p.sg. | įsirioglini | įsirioglinai | įsirioglindavai | įsirioglinsi |
| 3p.sg. | įsirioglina | įsirioglino | įsirioglindavo | įsirioglins |
| 1p.pl. | įsirioglinam, įsiriogliname | įsirioglinome, įsirioglinom | įsirioglindavome | įsirioglinsime |
| 2p.pl. | įsirioglinate | įsirioglinot, įsirioglinote | įsirioglindavote | įsirioglinsite |
| 3p.pl. | įsirioglina | įsirioglino | įsirioglindavo | įsirioglins |
| subjunctive. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsirioglinčiau | įsirioglintumėme, įsirioglintume |
| 2p. | įsirioglintumei, įsirioglintum | įsirioglintumėte |
| 3p. | įsirioglintų | įsirioglintų |
| imperative. | ||
|---|---|---|
| sg. | pl. | |
| 1p. | įsirioglinkim, įsirioglinkime | |
| 2p. | įsirioglinki, įsirioglink | įsirioglinkite, įsirioglinkit |
| 3p. | teįsirioglinie, teįsirioglina | teįsirioglina, teįsirioglinie |