|
|
|
|
литовский словарь / prakliedėti | |
prakliedė́ti (praklíedi, prakliedė́jo) пробредить/бредить;
ligónis vìsą vãlandą prakliedė́jo — больной пробредил целый час
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | prakliedžiu | prakliedėjau | prakliedėdavau | prakliedėsiu |
|---|
| 2p.sg. | prakliedi | prakliedėjai | prakliedėdavai | prakliedėsi |
|---|
| 3p.sg. | prakliedi | prakliedėjo | prakliedėdavo | prakliedės |
|---|
| 1p.pl. | prakliedim, prakliedime | prakliedėjome, prakliedėjom | prakliedėdavome, prakliedėdavom | prakliedėsim, prakliedėsime |
|---|
| 2p.pl. | prakliedit, prakliedite | prakliedėjote, prakliedėjot | prakliedėdavot, prakliedėdavote | prakliedėsite, prakliedėsit |
|---|
| 3p.pl. | prakliedi | prakliedėjo | prakliedėdavo | prakliedės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | prakliedėčiau | prakliedėtume, prakliedėtumėme, prakliedėtumėm |
|---|
| 2p. | prakliedėtum, prakliedėtumei | prakliedėtumėt, prakliedėtumėte |
|---|
| 3p. | prakliedėtų | prakliedėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | prakliedėkim, prakliedėkime |
|---|
| 2p. | prakliedėki, prakliedėk | prakliedėkite, prakliedėkit |
|---|
| 3p. | teprakliedi, teprakliedie | teprakliedie, teprakliedi |
|---|
|
