|
|
|
|
литовский словарь / apsitupėti | | apsitupė́ti (apsìtupi, apsitupė́jo) šnek. (apsibūti, apsiprasti) обжиться/обживаться šnek.; привыкнуть/привыкать
склонение/спряжение словаглагол
indicative. |
---|
| present | past | past frequentative | future |
---|
1p.sg. | apsitupiu | apsitupėjau | apsitupėdavau | apsitupėsiu |
---|
2p.sg. | apsitupi | apsitupėjai | apsitupėdavai | apsitupėsi |
---|
3p.sg. | apsitupi | apsitupėjo | apsitupėdavo | apsitupės |
---|
1p.pl. | apsitupim, apsitupime | apsitupėjome, apsitupėjom | apsitupėdavome | apsitupėsime |
---|
2p.pl. | apsitupite | apsitupėjote, apsitupėjot | apsitupėdavote | apsitupėsite |
---|
3p.pl. | apsitupi | apsitupėjo | apsitupėdavo | apsitupės |
---|
subjunctive. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | apsitupėčiau | apsitupėtume, apsitupėtumėme |
---|
2p. | apsitupėtum, apsitupėtumei | apsitupėtumėte |
---|
3p. | apsitupėtų | apsitupėtų |
---|
imperative. |
---|
| sg. | pl. |
---|
1p. | | apsitupėkim, apsitupėkime |
---|
2p. | apsitupėki, apsitupėk | apsitupėkite, apsitupėkit |
---|
3p. | teapsitupie, teapsitupi | teapsitupie, teapsitupi |
---|
|