|
|
|
|
литовский словарь / skutinėti | |
skutinė́ti (skutinė́ja, skutinė́jo) džn.
1. скрести, скоблить;
2. подчищать
склонение/спряжение словаглагол
| indicative. |
|---|
| present | past | past frequentative | future |
|---|
| 1p.sg. | skutinėju | skutinėjau | skutinėdavau | skutinėsiu |
|---|
| 2p.sg. | skutinėji | skutinėjai | skutinėdavai | skutinėsi |
|---|
| 3p.sg. | skutinėja | skutinėjo | skutinėdavo | skutinės |
|---|
| 1p.pl. | skutinėjame, skutinėjam | skutinėjome, skutinėjom | skutinėdavome, skutinėdavom | skutinėsime, skutinėsim |
|---|
| 2p.pl. | skutinėjat, skutinėjate | skutinėjot, skutinėjote | skutinėdavot, skutinėdavote | skutinėsite, skutinėsit |
|---|
| 3p.pl. | skutinėja | skutinėjo | skutinėdavo | skutinės |
|---|
| subjunctive. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | skutinėčiau | skutinėtume, skutinėtumėme, skutinėtumėm |
|---|
| 2p. | skutinėtum, skutinėtumei | skutinėtumėt, skutinėtumėte |
|---|
| 3p. | skutinėtų | skutinėtų |
|---|
| imperative. |
|---|
| sg. | pl. |
|---|
| 1p. | | skutinėkime, skutinėkim |
|---|
| 2p. | skutinėk, skutinėki | skutinėkit, skutinėkite |
|---|
| 3p. | teskutinėja, teskutinėjie | teskutinėja, teskutinėjie |
|---|
|
